aprūstinti — tr. Sut padaryti rūstų, įpykdyti: O permelsk mums aprūstintą dideliai mūsų griekais mieliausįjį tavo sūnų brš. | refl. N: Tada regėdamas, jog buvo nuo išmintingųjų priviltas, apsirūstino labai A.Baran. Steputis, visai apsirūstinąs, jau vos… … Dictionary of the Lithuanian Language
pasirūstinti — M pasidaryti rūsčiam: O išgirdę dešimtis pasirūstino ant dviejų brolių GNMt20,24. rūstinti; aprūstinti; įrūstinti; pasirūstinti; surūstinti; užrūstinti … Dictionary of the Lithuanian Language
surūstinti — tr. padaryti rūstų, supykdyti: Motyna lenkė, lepino dukterėlę, saugojos surūstinti Žem. Bet apgavai mus ir dievus surūstinai, išvogęs mergą, jų aukurui pasižadėjusią V.Krėv. Surūstintu veidu ir degančiais žvilgsniais pašoko ant kojų ir tarė rš. | … Dictionary of the Lithuanian Language
užrūstinti — tr. 1. Sut, N, M, DŽ padaryti rūstų, užpykdyti: Vieką (amžių) pragyvenau, nieko neažrūstinau ČrP. O, turbūt skaudžiai užrūstinau, kad mano tėvelis su manim nepasišneka LTR. Erelis užrūstintas tuo netveras iš apmaudo S.Dauk. Aš užrūstinau savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
įraudinti — 3 įraudìnti tr. K; N 1. Š įgraudinti iki ašarų: Tėvas įraudìno sūnų, t. y. įgraudino, kad rauda J. 2. labai nuliūdinti, įskaudinti, įžeisti: Pirm trumpo laiko apsilankė prie manęs viena lietuvaitė, kuri tiesiog įraudinta guodės Vd. Kurs tokį… … Dictionary of the Lithuanian Language
įrūstinimas — sm. (1); SD1157,208 → įrūstinti. rūstinimas; aprūstinimas; įrūstinimas; susirūstinimas; užsirūstinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
įrūstinoti — tr. įrūstinti: Įrūstinojau ir ant keikimo anus atvedžiau Vln30. rūstinoti; įrūstinoti … Dictionary of the Lithuanian Language
įrūstyti — 2 įrūstyti žr. įrūstinti: Pažįstu, jog įrūsčiau tavo, pon, malonę KN266. rūstyti; įrūstyti; užrūstyti … Dictionary of the Lithuanian Language
